Žygis link Kauno pilies

Tais metais didysis komtūras brolis Volframas iš Baldersheimo ir didysis maršalas Heningas Šindekopfas su kitais ordino broliais iš anksto ruošia spąstus Kaunui. Su rinktiniais savo pavaldiniais bei magistru su Prūsijos karo pajėgomis, kaip sumanyta, išvyksta į žygį prieš Kauną, vesdamiesi drauge ir svečius iš Anglijos, Italijos bei Vokietijos.

Stovyklavietės įrengimas

Po trijų dienų kelionės, laivų flotilė sustojo žemiau Kauno. Ordino kariuomenė atplaukė prie Nemuno salos, kur prastovėjo ligi trečios dienos, statydami tiltus, niokodami apylinkes, kurdami stovyklavietes. Trečiąją dieną atžygiavo prie Kauno pilies.

Apgulties pradžia

Siekdami užblokuoti pagalbą pilies įgulai ir patys apsiginti nuo galimų lietuvių rengiamų užnugario puolimų, magistras su saviškiais ryčiau pilies iškasė griovį nuo Neries iki Nemuno ir sustiprino jį pylimu bei aštriakuolių tvora. Ir nutarė jie veikiau mirti, negu atstoti nuo pilies jos nepaėmę.

Pilies apgultis

Maršalas įsakė pastatyti dvejopas akmenų svaidykles ir kitus pabūklus sulig pilies aukščiu. Puldami naudojo apgulos ir padegamuosius bokštus, priedangas. Užpylus fosą, prasidėjo pilies apgultis. Pilies gynėjai šaudė iš lankų, gaminosi strėles, gebėjo greit užmūryti pramuštas sienų vietas. Dvi savaites vyko nuožmi ordino karių ir pilies gynėjų kova.

Pilies bokštų griūtis

Marienburgo dailidžių meistras Markvardas pastatė sienodaužį, kuriuo išgriovė kampinį priešpilio bokštą iš Nemuno pusės. Su ta pačia mašina jis panašiai daužė pilies mūrą. Kita visiškai panašia mašina Karaliaučiaus dailidžių meistras visai sudaužė bokštą, stovėjusį prie Neries.

Kauno pilies griūtis

Įveikę priešpilio bokštus, kryžiuočiai užpila priešpilio griovį ir pastato atitinkamo aukščio statinius, kad jo kariai galėtų įsiveržti į pilį. Nuo tol, stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo atsikvėpti, bet jie krikščionių nelaimei karžygiškai gynėsi. Netrukus buvo padegti pilies kiemo pastatai, išgriovę dalį sienos kryžiuočiai puolė vidun. Nusilpę gynėjai iš paskutiniųjų grūmėsi, tačiau nepavyko atsilaikyti – balandžio 16 d. pilis krito.

Apgulties pabaiga

Žuvo beveik visa pilies gynėjų įgula. Į nelaisvę buvo paimti 36 kariai ir jos vadas Vaidotas. Belaisvius išgelbėjo tik aukštas vado statusas. Po Velykų (balandžio 18 d.) kryžiuočiai atsitraukė į santakos salą, išardė tiltus, susėdo į laivus ir išvyko.

Kauno miesto muziejus